„Ar iš Green deal“ liko tik „deal“?“ (moderatorius M. Gailius; dalyviai: S. Gentvilas, M. Norbutas, M. Nagevičius).
Apie Europos žaliąjį kursą, klimatą ir Lietuvos aplinkosaugos realybę
Pagrindinės tezės:
Klimato kaita – ne „šilčiau/šalčiau“, o ekstremumai: staigūs temperatūrų ir kritulių šuoliai, auganti infrastruktūros ir maisto gamybos rizika. 2024 m. vasara Baltijos šalyse vėsesnė nei didžiojoje Europos dalyje, bet tai ne paneigimas, o globalios kaitos „optikos“ problema.
ES tikslai vs. įgyvendinimas:
a) Svarstomas -90% ŠESD iki 2040 m. kaip tarpinis tikslas. Dokumentuose ambicija yra, tačiau „po kapotu“ – daug išimčių ir nepakankamų priemonių;
b) ES kasmet 57–62 mlrd. € subsidijuoja iškastinį kurą. 2022 m. dėl kainų šoko ši suma išaugo – tai kertasi su deklaracijomis.
Pramonė, konkurencingumas ir geopolitika:
Klimato politika ES buvo stipri, bet pramonės politika – silpna: investicijos nutekėjo į JAV, technologijose pirmauja Kinija; dėl to atsiranda tarifai Kinijai.
Politinė rizika JAV (pvz., stabdomi offshore projektai) stumia investicijas atgal į Europą – tai šansas žaliai energetikai.
Iškastinio kuro mažinimas – net ir be „klimato“ argumentų, reiškia mažesnę priklausomybę nuo Rusijos ir geresnį prekybos balansą – tai ekonominė bei saugumo logika.
Lietuva: kur stringame?: a) transporto tarša auga; daug tikslų „ant popieriaus“, bet trūksta vyriausybinio koordinavimo – Aplinkos ministerija lieka viena prieš sektorius; b) naujoji dauguma nerodo ambiciją (pvz., akcizų atsisakymo retorika, Socialinio klimato fondo kryptys); tikėtina kryptis – „ne aukščiau ES vidurkio“ ir gal net žemyn; c) verslas pasirengęs investuoti, bet reikia mažiau biurokratijos ir nuoseklių signalų. Ilgalaikiai tikslai svarbūs, nes jie lemia šiandienos pirkimus (pvz., biometanas vs. dyzelis, EV vs. ICE) – blaškymasis juos stabdo.
ES politika rytoj: daug kas priklausys nuo naujo EP ir EK; dalis parlamento (dešinė/kraštutinė dešinė) jau blokuoja klimato nuostatas. Vis dėlto institucinė inercija (direktyvos, rinka, verslo interesai) kursą išlaikys.
Kinija/JAV dilema ir Q&A akcentai:Kinijos vaidmuo žaliųjų technologijų grandinėse didžiulis; Europa turi derinti pramonės ir žalios politikos tikslus, kitaip rinksis tarp pigesnio importo ir savo pramonės apsaugos.
Optimistinis scenarijus: Europa dar gali laimėti – žalia energetika ir transportas remsis išmaniosiomis IT–energetikos sinergijomis, kuriose ES stipri.
Praktiniai siūlymai: mažiau lozungų, daugiau įgyvendinimo, nuoseklūs ekonominiai signalai, tarpžinybinis koordinavimas ir pramonės/žalios politikos suderinimas.