„Ar liberalioji demokratija ne per silpna XXI amžiui?“ (moderatorius R. Paleckis, dalyviai: L. Bielinis, E. Rudelienė, B. Stankiewicz, V. Gailius, S. Racevičius).
Ar liberalioji demokratija vis dar geba spręsti XXI a. problemas?
Pagrindinės tezės:
Vertybiniai liberaliosios demokratijos saugikliai: Konstitucija, ES teisė ir narystė NATO – realūs skydai.
Lėtas = saugus?: Europas „lėtumas“ dažnai reiškia žmogaus gyvybės apsaugą ir klaidų prevenciją (reaguojant į „greitą“ Rusiją).
Didžiausia rizika: populizmas ir visuomenės poliarizacija („jie“ vs. „mes“), moralinių normų erozija ir išorės įtakos.
Kur ginčytasi / skirtingi akcentai:
a) valdymo efektyvumas – „risk asymmetry“ – politikai/biurokratija gauna naudą, bet neretai neša mažiau rizikos; kaip „taisyti sistemą“, idant sprendimai būtų greitesni ir atsakingesni?;
b) ekonominė/technologinė galia: ES priklausomybė nuo JAV (debesys, lustai, socialiniai tinklai) – strateginė spraga versus lemiamas vaidmuo ne vien rinkos struktūroms, o kultūrinei terpei ir pilietinei atsakomybei;
c) „greitis“ krizių metu: kaip „nesulaužant saugiklių“ paspartinti sprendimus (dronų epizodai, sankcijų taisyklės).
Siūlymai:
a) gerinti sprendimų įgyvendinimą, ne griauti modelį: aiškesnės atsakomybės grandinės, mažiau skubotų/fragmentuotų taisyklių;
b) atsparumas populizmui: pilietinis ugdymas (kritinis mąstymas), „demokratijos ritualai“ (rinkimai, dalyvavimas), nekurti „jie/mes“ takoskyrų – ginčytis argumentais;
c) technologinis suverenumas: kryptingi sprendimai dėl skaitmeninės infrastruktūros, bet nepaaukojant teisinės valstybės standartų;
d) decentralizacija ir įtrauka: daugiau sprendimų arčiau žmonių, bet su vienodais teisiniais standartais;
e) krizinių sprendimų greitintuvas: iš anksto sutartos procedūros, kurios leidžia veikti greitai, bet pagal teisę.
Apibendrinimas:
Reziumuojant, liberalioji demokratija nėra per silpna, bet ji spaudžiama iš dviejų pusių: išorės grėsmių (Rusija, dezinformacija, migracija, karas) ir vidaus veiksnių (populizmas, biurokratinių spragų bei „atsakomybės asimetrijos“ kaupimasis, didžiųjų korporacijų galia). Jos tvirtumas – savikorekcija, taisyklės ir vertybės (žmogus, teisės, nuosavybė, žiniasklaidos laisvė), bet reikia geriau veikiančio įgyvendinimo. Kitaip tariant, liberalioji demokratija Lietuvoje – geriausias turimas modelis: jis atlaiko smūgius, kai remiasi taisyklėmis, institucijomis ir piliečių atsakomybe. Užduotis nėra ją keisti, o padaryti ją greitesnę ir teisingesnę praktikoje, nekeičiant vertybinių pamatų.
Be kitą ko, pastebėta, kad kalbant apie liberaliąją demokratiją dažnai yra maišomos sąvokos arba nesuvokiamas jų turinys. Pavyzdžiui, liberalus – kaip tolerantiškas, liberalizmas – kaip politinė ideologija, o liberalioji demokratija ne kaip liberalų suskurta politinė sistema, o kaip sistema, kurioje derinami demokratiniai valdžios rinkimo principai su teisinės valstybės viršenybės, konstitucingumo, žmogaus teisių bei laisvių apsaugos ir pan. principai. Kitaip tariant, skirtingai nei procedūrinė demokratija, liberalioji demokratija riboja daugumos valdžią, kad būtų apsaugotos mažumos ir individų teisės. Lietuvoje trūksta supratimo, kas yra liberalioji demokratija kaip visuomenės valdymo modelis, pagrįstas atstovavimu ir individo teisių laisvių bei teisių apsauga. Liberalų uždavinys – tokį supratimą skleisti.
Daugiau:
Instituto „Liberalis“ Liberalių diskusijų klubas „Ar yra/nėra Lietuvoje antisemitinė valdžios koalicija“?https://www.youtube.com/watch?v=RiLY_UhpKEw
Instituto „Liberalis“ Liberalūs pokalbiai „Pavogta istorija: kaip Rusijos melas virsta politiniu ginklu“ su A. Bumblausku, D. Kuoliu ir J. Vitkausku bei R. Lopata: https://open.spotify.com/episode/6INVnMKY5E7tfYFKSqdXfK?si=wsab-wPnQtyQheQ37vc3hA ; https://youtu.be/44fDB9FyvWU;
„Iššūkiai liberaliajai demokratijai“ su P. Auštrevičiumi, prof. G. Mažeikiu ir J. Vitkausku bei R. Lopata: https://vimeo.com/1097641696/b54ff83701?share=copy ; https://www.youtube.com/watch?v=bv92y7uBe6w