„Batai ant žemės, sąjungininkai veiksme: Vokietijos brigada Lietuvoje“ (anglų k.; moderatorius Julius von Freytag-Loringhoven, dalyviai: signataras A. Degutis, F. Šimaitytė, Jakobine von Freytag-Loringhoven)
Ką reiškia praktiškai Berlyno sprendimas dislokuoti Vokietijos brigadą Lietuvoje?
Kas pasikeitė:
a) matomumas ir „srautai“ – po 2022 m. ženkliai išaugo vokiečių delegacijų (politikų, studentų, žurnalistų, profsąjungų, pensininkų) vizitai; kas mėnesį – aukšto lygio svečiai. Vokietijos žiniasklaidos dėmesys Lietuvai;
b) santykių dinamika – „mokinio“ vaidmenį keičia partnerystė, t.y. vokiečiai atvyksta mokytis, kas yra visuomenės atsparumas, kova su dezinformacija, hibridinių grėsmių valdymas, etc.;
c) poslinkis Vokietijos politikoje – tai pirma nuo II pasaulinio karo tokio masto Bundesvero nuolatinė dislokacija sąjungininkės teritorijoje (~5 tūkst. karių plius šeimų nariai); c) sukurtos ir papildomos politinės pareigybės Vokietijos ambasadoje Lietuvoje.
Ką daro Lietuva ir vokiečiai Lietuvoje:
a) gyvas ryšys su vokiečių kariais – susitikimai, pažindinimas su Lietuvos istorija ir jos realijomis;
b) apklausos, pristatymai vokiečių auditorijoms (kariai, policijos akademija, politikai);
c) siekis „normalizuoti“ vokiečių uniformą viešoje erdvėje;
d) bandymai organizuoti „Stammtisch“ (reguliarūs susitikimai prie alaus), bendras laisvalaikis; tarpininkauti „International House Vilnius“, padedant kariams/šeimoms (info, adaptacija).
Lūkesčiai ir pasiūlymai:
a) Lietuva, „lietuviški balsai“ Vokietijos žiniasklaidoje: nuolatinės publikacijos, „LT atstovo/spokesperson“ modelis (estų pavyzdžiu) reguliariems interviu;
b) tiesioginiai ryšiai su Bundestagu pagal formulę – 1 LT Seimo narys apie 5 vokiečių deputatų kontaktų tinklas, nuolatinė komunikacija su visomis frakcijomis;
c) Kultūra/kalba/istorija: vokiškos kalbos skatinimas, parodos apie bendrą istoriją (Königsberg/Prūsija, universitetai, spauda), gyvos kaimynystės naratyvas;
d) karių komunikacija: aiškiau ir dažniau viešinti brigados mandatą/vaidmenį (ne vien „simbolis“, bet NATO gynybos planų dalis, atgrasymas ir pasirengimas kovai);
e) priešhibridinė atspara: tęsti bendras pratybas, strateginę komunikaciją, remti NVO per Resilience Initiative (DURM projektai Baltijose), keistis gerąja praktika abejomis kryptimis.
Q&A akcentai:
a) Hibridinės grėsmės (dronai ir pan.) – procedūros dar ne visur brandžios; svarbiausia – greita adaptacija ir visuomenės atsparumas;
b) „Brigada – simbolis ar jėga?“ – abu dėmenys svarbūs, t.y. ir politinė valia, ir realus NATO pajėgumas. Atgrasymo esmė – kaina agresoriui;
c) „iki kada brigada?“ – kol egzistuos reikšminga grėsmė iš Rytų; atgrasymas remiasi nuoseklumu (minėta planuojama pilna dislokacija iki apie 2027 m.);
d) istorinės pastabos: priminta ilgalaikė LT–DE kaimynystė, vokiečių savanorių pagalba 1918 m. ir kt.
Ką iš esmės reiškia Vokietijos brigada Lietuvoje?
Tai yra milžiniškas pasitikėjimo ir įsipareigojimo kreditas. Kad „brigados efektas“ taptų visuomenės efektu, reikia:
a) nuolatinės LT žinutės Vokietijos viešojoje erdvėje;
b) tiesioginių politinių tiltų (Seimas -Bundestagas);
c) kasdienių žmonių ryšių (miestai, šeimos, bendri ritualai);
d) skaidrios kariuomenės komunikacijos apie paskirtį ir pasirengimą;
e) bendrų projektų, stiprinančių atsparumą ir kultūrinį artumą.
Apibendrinimas:
Reziumuojant, Vokietijos „brigados efektas“ – tai ne vien karių dislokacija. Tai realus strateginis posūkis Vokietijos–Lietuvos santykiuose: saugumo bendradarbiavimas tampa ašimi („trys prioritetai: saugumas, saugumas ir dar kartą saugumas“), o kartu stiprėja politiniai, visuomeniniai, kultūriniai ir ekonominiai ryšiai. Pagaliau diskutavę apie Vokietijos sprendimą nuolat dislokuoti brigadą Lietuvoje ypač pabrėžė abipusio lietuvių ir vokiečių supratimo poreikį per abiejų valstybių politikos suvokimą, susipažinimą su istorijomis ir kultūromis ir betarpiško, neformalaus bendravimo svarbą.