Kiek šiandien politikoje liko Leonido Donskio palikimo? (moderatorius L. Lučiūnas, dalyviai: V. Čmilytė-Nielsen, S. Kairys, P. Gritėnas, G. Žickytė, A. Gelūnas)
Donskio idėjos šiandien – moralė politikoje, viešoji erdvė, liberalizmas, kultūros vaidmuo.
Pagrindinės tezės:
Donskis kaip kelrodis: jo laikysena – pagarba faktams, nuosaikumas, humanizmas, intelektualus plačios kultūrinės erdvės matymas. Donskis – egalitarizmo, teisinės valstybės, skaidrumo praktikas; šiandien jis rašytų dar griežčiau.
Moralės grąžinimas į politiką: „išdavystė“ – žmogiška, ne tik „prioritetų kaita“; politikoje būtinas individo stuburas, ne akla partijų logika. Politika išstūmė moralės kategorijas. Donskis – individo pirmenybė prieš partinę vertikalę.
Susiskaldymas ir „stovyklų“ mąstymas: blogiausias „savų“ niekšas dažnai laikomas geresniu už „svetimų“ padorų žmogų – tai ardo liberalios demokratijos audinį. Didžiausia bėda – stovyklinis mąstymas;
Liberalizmas šiandien: antiliberalios tendencijos, technologijų įtaka, autoritetų devalvacija; liberalizmui reikia atsinaujinti, bet neišsižadėti esminių laisvių. Liberalizmui būtina spręsti vidines įtampas tarp „absoliučios laisvės“ ir reguliavimo.
Autoritetų stoka viešojoje erdvėje: Donskio tipo balsų trūksta; intelektualai ir kultūros žmonės galėtų tapti tiltais tarp skirtingų auditorijų.
Tolerancija ir istorinis jautrumas: nulinė tolerancija neapykantai.
Švietimas kaip ilgalaikė strategija: Donskis yra „švietimo projektas“ – lygių starto galimybių ir faktų tikrinimo kultūros stiprinimas nuo mokyklos iki universitetų.
„Brūkšnio brėžimas“: dialogas svarbus, bet su atvira dezinformacija ar neapykanta kartais būtina kovoti, o ne „susitarti dėl vidurio kelio“. Atkurti pagarbą faktams ir brėžti brūkšnį ten, kur dialogas neįmanomas..
Viešosios kalbos kokybė: pabrėžtas nuosaikumo (saiko) trūkumas; pagarba faktams turi tapti bendra taisykle, ne partiniu šūkiu.
„Kas kitas Donskis?“ – idėją dalytis turime visi („visi turime būti Don Kichotai“).
Diskusijos dalyvių nuomone, Donskio laikysena – pagarba faktams, nuosaikumas, drąsa kovoti su neapykanta – šiandien reikalinga kaip niekad. Konkreti kryptis – stiprinti švietimą, kelti viešos kalbos standartą ir kurti erdves „be pykčio“, kuriose galima kalbėtis, bet ir ryžtingai stabdyti neapykantą bei melą.
Apibendrinimas
Reziumuojant, šiandieninėje Lietuvos politikoje apskritai ir konkrečiai liberaliajame jos sparne trūksta moralinio autoriteto ir liberalumo. Liberalumą suprantant kaip tolerantišką, laisvų pažiūrų humanišką laikyseną politikoje ir socialiniame gyvenime. Kitaip tariant, trūksta vadinamojo kultūrinio liberalizmo, pagrįsto tikėjimu individualiu protu ir sąžine bei atvirumu kitokiai patirčiai. Ši išvada ypač aktuali apmąstant liberalų Lietuvoje teorinę laikyseną ir praktinę veiklą. Moralinis įsipareigojimas bendruomeniškumui, nacionalinio identiteto svarba ir kultūros reikšmė – tai tie veiksniai, kuriuos liberalai turi susigrąžinti į savo politinio diskurso akiratį.
Daugiau:
Institutas „Liberalis: „Kaip liberalizmą (vėl) paversti seksualiu?“ (su filosofu Sven Gerst, prof. R. Lopata ir F. Naumanno fondo Baltijos šalims vadovu J.Freytag-Loringhoven, https://m.youtube.com/watch?v=qZ4zU1LEeFc;
Institutas „Liberalis“: Interaktyvus V. Čmilytės-Nielsen pokalbis su Johan Norberg, švedų liberalizmo teoretiku EBITA konferencijoje https://www.delfi.lt/verslo-poziuris/naujienos/kapitalizmo-seseliai-kaip-ginti-laisve-kai-ja-ima-pamirsti-net-vakarai-120121214.