„Šachmatai ir politika“ (moderatorius G. Dabašinskas, dalyviai: V. Čmilytė-Nielsen, A. Puklevičius, J. Vitkauskas, K. Preikšas)
Kaip šachmatai buvo ir yra naudojami kaip politinis įrankis, ideologinė priemonė ir asmeninės raiškos forma?
Pagrindinės tezės:
Ar 1972 m. Spaskis–Fischeris buvo „dviejų sistemų“ kova?/ Politinė simbolika buvo, bet B. Spaskis nebuvo „sistemos kareivis“. Sovietų šachmatuose gausu nesisteminių asmenybių (D. Bronšteinas, M. Talis, vėliau V. Korčnojus, G. Kasparovas). Politinės etiketės dažnai užklijuotos vėlesnėse interpretacijose. Tačiau štai R. Fischerio pergalė, išties, globalizavo šachmatus kaip „dvikovą“ su sovietais.
Sovietų dominavimas ir politika sporte: valstybinė programa, turnyrų praktikos (savų tarpusavio lygiosios, poravimų kontrolė) ir plačioji ideologizacija (kaip ir baletas, architektūra). Tačiau šachmatai buvo svarbūs ir Vakaruose (M. Eivės mačas su A. Aliochinu – nacionalinis projektas Olandijoje).
Ar šachmatai – sportas? Taip: aiškios taisyklės, objektyvus rezultatas, minimali teisėjų įtaka – labiau sportas, nei „balais vertinamos“ šakos.
Ką šachmatai duoda žmogui? Valią kovoti ir nepasiduoti, gebėjimą išlaikyti psichologinę įtampą, atsakomybę už sprendimą („instant karma“ – padarei blogą ėjimą, tuojau pajusi). Vienas tikslus ėjimas gali radikaliai pakeisti situaciją – geras gyvenimiškas modelis.
Kompiuteriai pakeitė žaidimą? Didžioji virsmo dalis per 20–30 m.: daugiau fizinio/ištvermės komponento, atminties pasiruošimo našta, stipresnis stresas. Amžius – ribojantis (šiandien ilgai laikyti elitinį lygį sunku). Prieš žmogaus – šansų nėra (net telefonas įveiks geriausius)..
Fischer Random / Chess960 (arba Fisherio šachmatai, t.y. šachmatų variantas, kuriame naudojamos standartinės šachmatų lentos, tačiau atsitiktinai parenkama pradinė pozicija; toks atsitiktinumas daro nepraktišku išmokti, atsiminti standartines šachmatų „teorijas“) – perspektyva. Panaikina debiutų „kalimą“, grąžina kūrybą prie lentos.. Tai laikyta logiška ateitimi elitui.
Šachmatai mokyklose:
a) kaip metodika, skirta ne vien „pažaisti“, o pažinti: lentos geometrija, skaičiavimas, planavimas, dėmesio išlaikymas. Pavyzdžiai: Tauragės „Šaltinio“ progimnazija (1–4 kl. šachmatai integruoti į matematiką) – geresni rezultatai ne tik matematikoje; Skandinavijos šalių mokyklose vystoma programa „Chess in Schools“ – užduotys, rotuojamos partijos be „laimėtojo–pralaimėtojo“ akcento pradinukams;
b) siūloma ne privalomas, o pasirenkamas/integruotas kelias, per eksperimentus ir mokytojų parengimą.
Politinės/kalbinės metaforos:
politikai noriai vartoja šachmatinius terminus („gambitas“, „ilgosios partijos“), bet kaip ir su politinėmis sąvokomis (žr. diskusiją apie liberaliąją demokratiją), taip ir vartodami šachmatų terminus susiduria su problemomis (pvz., šachmatuose „valdovė“, ne „karalienė“, o politikų kalbose – priešingai).
Kitos įžvalgos:
a) taisyklės sporte keičiasi lėtai (šachmatuose – ypač konservatyviai), bet kitos šakos (krepšinis: 24 s., tritaškis, galų gale 3×3) rodo, kad evoliucija įmanoma (pvz., per Chess960);
b) platesniame kontekstas: strateginiai žaidimai apskritai irgi lavina panašius įgūdžius, o jų populiarumas – itin milžiniškas.
Apibendrinimas:
Reziumuojant, šachmatai – ne tik sportas, tai – universalus lavinimo įrankis, politikoje – ne tik metaforų, bet ir loginio mąstymo, prognozės, atsakomybės ugdymo šaltinis.