Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen taikliai apibūdino socialdemokratų siūlymus sveikatos apsaugos srityje: „Atimti galimybę iš tų, kurie gali mokėti pilną kainą, tikintis, kad vien tuo bus patenkinti tie, kurie naudojasi tik valstybine medicina ir kurių padėtis nepagerės.“
Ši frazė kviestų atidžiau pažvelgti, koks socialdemokratų požiūris į valstybę ir pilietį.
Jie teigia, kad lygybė svarbiau nei pasirinkimas, todėl esą socialiai neteisinga, kai aukštesnes pajamas turintys gyventojai gali greitai gauti paslaugas ar naudotis privačia sistema. Tokią padėtį reikia „sulyginti“ – apriboti turtingesnius, sutramdyti piniginę atskirtį, suvaldyti privatizaciją, padalyti tai, kas liko. Šią retoriką socialdemokratai pasitelkia aiškindami savo politiką iš esmės visose srityse.
Socialinio teisingumo šūkiais pridengiama paprasta mintis: atimti ir padalinti. Tai dar Komunistų partijos manifeste suformuluotas receptas. Iš pradžių paliaupsinti kapitalizmo laimėjimus, o po to padaryti išvadą – „O dabar mes viską pasisavinsime.“ Bolševikų praktiškai bandytas įgyvendinti, šis receptas vis atgyja naujomis formomis.
Lietuvos socialdemokratams lygybė – tai ne vienodų galimybių užtikrinimas, o lygiava. Kuo šiurkštesnis melas, tuo didesnė jo galia. Užuot vėrus galimybes visiems, pasirenkamas kelias kurti iliuziją apie neįgyvendinamą galimybę „atimti iš turtingesnio, sėkmingesnio ir padalinti“. Tokiu būdu skatinamas ir iliuzinis „teisingumo“ jausmas: ne todėl, kad visiems geriau, o todėl, kad kitam blogiau.
Apklausos rodo, kad lietuviai iš padilbų ir net rūstingai žiūri į verslą, bet patys verslininkais norėtų tapti. Jie žavisi verslininkų sėkmės istorijomis, bet dar pikčiau džiūgauja dėl verslininkų nesėkmių.
Iš tiesų, nemažai žmonių jaučia pasitenkinimą ne tuo, kad jiems geriau, o kad kaimynui blogiau. Emocija, kurią maitina pavydas, pyktis, kerštas, priešiškumas sėkmei, t. y. žemiausi instinktai ir nuojautos. Visa tai, kas sudaro bydlo mentaliteto pagrindą, o būtent – destruktyvi, masei patinkanti mintis, esą kito gerovė automatiškai reiškia tavo skurdą.
Kai socialdemokratai ima pataikauti tokioms emocijoms ir jas skatinti, vargu, ar galima kalbėti apie šios politinės jėgos santykį su valstybės interesu. Lieka tik savanaudis partinis interesas plėsti lojalios klientūros bazę. Jo siekiama priešinant visuomenę, manipuliacijomis lūkesčiais apie lygiavą stiprinant nelygybės jausmą, o iš tikrųjų – naikinant pasitikėjimą valstybe ir virstant tokiu pačiu blogiu, kaip antisemitizmas ir prorusiškumas.