Politinėmis partijomis pasitikima vis mažiau — ne tik Lietuvoje, bet visame Vakarų pasaulyje. Ar tai laikina krizė, ar jau gyvename senojo partinio modelio saulėlydyje?
Ar politinės partijos dar tebėra gyvas demokratijos įrankis, ar jau tampa atgyvenusiu dariniu? Klasikinės masinės partijos, paremtos aiškiomis ideologijomis ir griežta hierarchija, vis sunkiau atitinka šiandienos realybę — jų vietoje iškyla vienkartinės, personalistinės, rinkimams pritaikytos struktūros.
Trys profesoriai – Lauras Bielinis, Gintautas Mažeikis ir Raimundas Lopata – analizuoja, kodėl industrinės epochos partijų sistema byra ir kas ją pakeis:
— Kodėl kompetentingi žmonės vengia partinės politikos?
— Vienkadenciniai judėjimai: iškyla greitai, išnyksta taip pat greitai — ar tai ateitis?
— Ar partijos virsta tik valdžios paėmimo ir išlaikymo mechanizmais?
— Dirbtinis intelektas politikoje — kur baigiasi pagalbinis instrumentas ir prasideda pavojinga riba?
— Kokia politika gali ateiti po mums pažįstamos partinės sistemos?