NATO viršūnių susitikime Ankaroje Lietuvos prezidentas, užsienio ir krašto apsaugos ministrai švarkuose segėjo ženkliuką su užrašu „5 % CLUB“ (liet. „5 % Klubas“). Lietuviai mėgsta simbolizmą bent jau nuo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio laikų. Linkę jį ir aiškinti. Bet viena – aiškinti meną, kita – skaičius.
Gitanas Nausėda paaiškino, kad ženkliukas simbolizuoja Lietuvos strateginį tikslą, esą NATO „turi būti vienas klubas, ir šis klubas turėtų vadintis 5 proc. klubu“. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pakomentavo: „Lietuva skiria didžiausią BVP dalį gynybai visame NATO – 5,38 proc. Tai lyderystės ženklas…“ O užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys pareiškė: „Lietuva siunčia vieningą ir aiškią žinią: metas pažadus paversti realiais pajėgumais. Raginame sąjungininkus nedelsiant jungtis prie 5 proc. klubo.“
Vargu, ar kas abejotų, kad procentai gynybai nėra svarbu. Bet ar šiuo atveju procentai iš tiesų reiškia lyderystę?
Procentais galima palenktyniauti kaip kažkada vadinamosiose socialistinėse lenktynėse – padaryti penkmečio planą per trejus metus. Bet net ir tose lenktynėse daugiau mažiau buvo aiškios startinės pozicijos.
Lietuva 2026 m. gynybai skirs apie 4,8 mlrd. eurų. Pavyzdžiui, Suomija – apie 6,3 mlrd. eurų (2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – BVP).
Lietuvos kariniai pajėgumai – divizija, oro gynyba, infrastruktūra sąjungininkams, logistika ir pan. – tik vystomi.
Suomija turi vieną stipriausių Europoje konvencinių kariuomenių su beveik milijonu karių karo atveju, keliais šimtais tankų, beveik tūkstančiu artilerijos sistemų, didelius amunicijos rezervus, daugiasluoksnę oro gynybos sistemą, apie šešiasdešimt naikintuvų, stiprų pakrančių laivyną, veikiančią gynybos pramonę (šarvuotoji technika, šaudmenys, elektronika ir kt.) ir įdiegtą visuotinės gynybos sistemą.
Kaip reaguotų Helsinkis į Vilniaus kvietimą „nedelsiant“ prisijungti prie „5 proc. klubo“?
Suomiai primintų, kad remia praeitais metais NATO viršūnių susitikime Hagoje paskelbtą tikslą skirti gynybai iki 2035 m. 5 proc. BVP pagal formulę „3,5 proc. (tiesioginės gynybos išlaidos) + 1,5 proc. (platesniam saugumui ir atsparumui)“. Kartu jie sakytų, kad dabartinė diskusija neturėtų suktis vien apie procentus, bet labiau apie prioritetus: kokie kariniai pajėgumai, pramonė, logistika, visuomenės atsparumas ir pan. Didesnis finansavimas turi virsti konkrečiu gynybos pajėgumų stiprinimu ir valstybės atsparumu, o ne vien didesnėmis biudžeto eilutėmis.
Helsinkis kalba apie gynybos finansavimo prioritetus, efektyvumą, rezultatą – su kokiais konkrečiais pajėgumais valstybė yra ir kokia ketina būti Aljanse. Be to, sakosi ypač atidžiai skaičiuojantis užsibrėžtų procentų gynybai finansavimo tvarumą.
NATO 2029 m. atliks Hagos sprendimo peržiūrą. Kaip atrodys Lietuva? Seimo patvirtintame trimečiame 2026–2028 m. šalies biudžete gynybai skiriama kiek daugiau kaip 5 proc. BVP. Pasak premjero Mindaugo Sinkevičiaus, kitais metais 5 procentai išliks, tik dar neaišku, kiek bus po kablelio.
Priminsiu, tuos procentus užsitikrinome trejiems metams tik pasiskolinę iš Europos Sąjungos (ES) Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) daugiau kaip 6 mlrd. eurų, t. y. po 2 mlrd. kasmet. Jie baigsis 2028 m. Kiek ir kaip turėsime gynybai 2029 m.? Kviečiant sąjungininkus į „5 proc. klubą“, derėtų tai žinoti.
Kai Lietuva turės iki galo suformuotą diviziją, šiuolaikinę oro gynybos sistemą, įsikūrusius sąjungininkus, parengtą infrastruktūrą ir logistiką, nacionalinę gynybos pramonę ir pan., užtikrins gynybos finansavimo tvarumą, tai ir kalbos apie procentinę lyderystę, bent jau modernizuojant šalies ginkluotąsias pajėgas, neskambės kaip pigi viešųjų ryšių akcija.