Raimundas Lopata. Kaliningrado tranzitas ir Baltarusija

Dažnai atrodo, kad Lietuva neturi strategijos rusų tranzito į / iš Kaliningrado klausimu. Aptarnauti jį ar kontroliuoti?

Dėl sankcionuotų prekių, rusų vilkikų ir dujų tranzitų Lietuva atsidūrusi specialioje Rusijos interesų sferoje kaip tam tikrų sankcijų išimties zona, tarp dviejų Rusijos dalių esanti teritorija, aptarnaujanti rusų reikmes tenkinantį koridorių.

Tranzito sąlygos griežtinamos

Kita vertus, nors ir vėluojant aštuonerius metus, susivokta, kad per Lietuvą į Kaliningradą riedantys degalai (kuras) yra karinis tranzitas, todėl uždraustas. Kasmet mažinama geležinkelio tranzitu gabenamų leidžiamų krovinių tonažo kvota, didinami tarifai, nuo 500 iki 300 apkarpytas keleivinių traukinių vietų skaičius. Sugriežtintos sąlygos rusams, norintiems gauti supaprastintą tranzito dokumentą, t. y. specialų leidimą daugkartinėms kelionėms, vykstant tranzitu per Lietuvos teritoriją iš Kaliningrado srities į Rusiją ir atgal.

Neseniai Seimo narys Arvydas Anušauskas pateikė Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo pataisas. Jomis siūloma sugriežtinti tranzito per Lietuvą taisykles Kaliningrado gyventojams – sutrumpinti leidžiamą buvimo Lietuvoje trukmę nuo 24 iki 6 valandų. Prezidentūra pritaria šiam pasiūlymui. „Sumažėtų paskatų klajoti po Lietuvą“, – sako Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius.

Pernai apie 1500 Rusijos pasus turinčių asmenų pažeidė šiuo metu galiojantį 24 valandų reikalavimą – Lietuvoje jie buvo ilgiau nei leidžiama. Per kelerius metus tokių pažeidėjų skaičius išaugo keturis kartus. Nežinome, ką jie veikė, su kuo susitikinėjo, kokius interesus tenkino ir pan. Tačiau žinome, kad daugelyje galimų ateities scenarijų hibridinės ar atviros provokacijos siejamos būtent su Kaliningrado tranzitu.

Kaliningrado tranzito kontrolė turi ir dar vieną aspektą – piniginį. Štai rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško skundėsi sunkumais užtikrinant krovinių ir keleivių tranzitą į Kaliningradą: „Tai lemia griežtėjančios Europos Sąjungos (ES) sankcijos Rusijai; Lietuvos vykdoma, grindžiant įvairiais pretekstais, tranzito sabotavimo politika; taip pat griežčiausias įmanomas ES ribojimų interpretavimas“. Todėl pasitelkiamos visos politinės ir diplomatinės priemonės, siekiant atsverti destruktyvius Lietuvos veiksmus.

Vis dėlto viceministras pripažino, kad „tokie bandymai tęsis – dėl tranzito režimo griežtinimo arba net siekiant jį visiškai nutraukti. Todėl galimybė gabenti krovinius ir keleivius jūra yra ypač svarbi. <…> Laivų, jungiančių Kaliningradą su pagrindine Rusijos teritorijos dalimi, skaičius nuolat auga.“

Papildysime – auga ir išlaidos tokiai jungčiai užtikrinti. Vietinė Kaliningrado valdžia pateikė Maskvai prašymą beveik 5 kartus padidinti paramą jūriniams keleivių ir krovinių pervežimams – 230 mln. eurų, palyginti su dabartiniais 50 mln. eurų. Turint omenyje skiriamus finansus karui prieš Ukrainą, gal ir nedideli pinigai, bet vis dėlto.

Kuo grėsmės iš Baltarusijos kitokios?

Tad keistai atrodo, kad bandymų stiprinti rusų tranzito kaip potencialios grėsmės Lietuvai kontrolę nelydi apsisprendimas rimtai kontroliuoti susisiekimo su Rusijos politiniu, ekonominiu, kariniu, logistiniu, žvalgybiniu, kare prieš Ukrainą naudojamu priemiesčiu – Baltarusija.

Prieš keletą dienų susisiekimo ministras Juras Taminskas džiugiai paskelbė, kad pradedami magistralinio kelio Vilnius–Minskas remonto darbai, po kurių „visi galėsime džiaugtis saugesnėmis ir patogesnėmis kelionėmis“. Kelionėmis į Baltarusiją ir iš jos?

Pagal naujausią Lietuvos transporto saugos administracijos sąrašą, šiuo metu yra 29 galiojantys leidimai / maršrutai, susiję su keleivių vežimu tarp Lietuvos ir Baltarusijos arba tranzitu. Sąraše yra Vilnius–Minskas, Kaunas–Minskas, Vilnius–Gardinas, Vilnius–Lyda, Vilnius–Gomelis ir kiti maršrutai (vien maršrutu Vilnius–Minskas rugpjūčio mėnesį vykdoma 18 reisų per dieną). Tai maždaug 25–35 reisai per parą. Tiek pat ir iš Baltarusijos į Lietuvą. Arba nuo 1500 iki 2800 keleivių sienos kirtimų per parą.

Jeigu Kaliningrado tranzitą vertiname ne kaip paprastą susisiekimo problemą, o kaip nacionalinio saugumo klausimą, kodėl Baltarusijos krypčiai taikome kitą logiką? Kodėl trumpiname laiką, kurį tranzitu vykstantis Rusijos pasą turintis asmuo gali praleisti Lietuvoje, bet tuo pat metu išlaikome dešimtis reguliarių autobusų reisų su valstybe, kuri faktiškai yra Rusijos gubernija?

Privalu atsakyti, kokį interesą tokia sistema tenkina ir ar tas interesas svarbesnis už saugumo rizikas.

This will close in 20 seconds