Diskusiją moderavo politologas prof. Lauras Bielinis. Diskusijos dalyviai: Liberalų sąjūdžio pirmininkė, LR Seimo vicepirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus gen. direktorius dr. Arūnas Gelūnas, filosofas, apžvalgininkas Paulius Gritėnas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys LR Seime, signataras Eugenijus Gentvilas.
Diskusijoje nagrinėta politinės kultūros būklė Lietuvoje, jos santykis su demokratinėmis normomis, pilietiškumu, viešąja komunikacija ir gebėjimu priimti skirtingas politines pozicijas. Pabrėžta, kad politinė kultūra nėra vien politikų elgesio ar kalbėjimo klausimas – ją formuoja visa visuomenė, jos lūkesčiai, politinis dalyvavimas ir reakcija į viešojoje erdvėje vykstančius procesus.
Aptariant politinių diskusijų kokybę, atskirta aštri polemika nuo politinės kultūros stokos. Nesutarimai ar emocingi debatai savaime nėra problema, jei nevartojami sąmoningai melagingi teiginiai, nešmeižiama, o politinis oponentas nelaikomas blogu ar nesąžiningu žmogumi vien dėl kitokių pažiūrų. Gebėjimas pripažinti kitos politinės stovyklos atstovo vertę, net su juo nesutinkant, įvardytas kaip vienas brandžios politinės kultūros požymių.
Kartu politinė kultūra apibrėžta plačiau nei mandagus bendravimas. Akcentuota teisės viršenybė, bendros demokratinio veikimo normos ir vienodas jų taikymas skirtingoms politinėms jėgoms. Problema kyla, kai formalios taisyklės naudojamos demokratinių susitarimų dvasiai apeiti arba skirtingoms politinėms grupėms pradedami taikyti nevienodi standartai.
Daug dėmesio skirta pilietiškumui. Diskutuota, ar jis pirmiausia pasireiškia protestais ir viešu savo pozicijos išsakymu, ar apima platesnį veiksmų spektrą. Pabrėžta, kad protestai nėra vienintelė pilietinio dalyvavimo forma – svarbūs balsavimas, viešas pozicijos reiškimas, įsitraukimas į visuomenės gyvenimą ir atsakomybės už savo pasirinkimus prisiėmimas.
Viena svarbiausių politinės kultūros problemų išskirtas faktais nepagrįstos informacijos, sąmoningo melo ir emocinės komunikacijos plitimas. Šiuolaikinėje dėmesio ekonomikoje įžeidimai, gąsdinimai ir paprasti emociniai paaiškinimai dažnai sulaukia daugiau dėmesio nei argumentais paremta diskusija. Socialiniai tinklai šį procesą sustiprina, o melagingi ar manipuliatyvūs teiginiai gali pasklisti gerokai greičiau nei jų paneigimas. Todėl akcentuota švietimo, kritinio mąstymo ir gebėjimo vertinti informaciją svarba.
Daug dėmesio skirta demokratinėms normoms. Teigta, kad demokratija remiasi ne tik ins titucijomis ir teisės aktais, bet ir nerašytais susitarimais dėl priimtino politinio elgesio. Nuolatinis tokių normų laužymas ir jo toleravimas gali normalizuoti anksčiau nepriimtiną elgesį. Todėl svarbu ne tik tai, ką pasako ar padaro konkretus politikas, bet ir kaip į tai reaguoja kiti politikai, institucijos, žiniasklaida bei visuomenė.
Aptarta ir tarptautinių tendencijų įtaka Lietuvai. Pažymėta, kad šalies politinė kultūra nėra izoliuota nuo pasaulyje stiprėjančios poliarizacijos, „posttiesos“ reiškinių ir demokratinių normų kvestionavimo. Kita vertus, kaip politinės kultūros stiprybės įvardyti pilietinis aktyvumas, nepriklausoma žiniasklaida, žurnalistiniai tyrimai ir galimybė viešai reikšti skirtingas pozicijas.
Bendra diskusijos išvada – politinės kultūros kokybę lemia ne vien kalbos mandagumas, bet demokratinių normų laikymasis, pagarba politiniam oponentui, vienodi standartai, faktais grindžiama diskusija ir pilietinis aktyvumas. Jos stiprinimui svarbūs švietimas, kritinis mąstymas, atsakinga politinė lyderystė ir nuoseklus demokratinių normų gynimas.