Kalbėdamas Vilniaus Katedroje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusija – Rusijos generalgubernija. „2020 m. buvo galimybė tai pakeisti. Tačiau tuomet parama baltarusiams nebuvo pakankama“, – pabrėžė prezidentas.
Jis išreiškė paramą Sviatlanai Cichanouskajai, tik paskutinėmis sekundėmis patekusiai į Katedros trečiąją eilę, o taip pat demonstratyviai su ja vėliau susitiko.
Ką tai signalizuoja?
V. Zelenskis pasakė tai, ką ne visi Lietuvoje nori suvokti. Baltarusija – teritorija, kuri aptarnauja Kremliaus interesus ir karą prieš Ukrainą. Nereikia turėti iliuzijų apie tariamą Aliaksandro Lukašenkos savarankiškumą.
Spartus Baltarusijos nusavarankiškėjimo etapas prasidėjo A. Lukašenkai uzurpavus 2020 m. prezidento rinkimus, o Kremliui rengiantis karui prieš Ukrainą. Vladimiras Putinas suteikė visokeriopą paramą režimui stabilizuoti. Po to sustiprino Baltarusijos kontrolę per „Sąjungos programų“ paketą, inkorporuojant ją pagal Rusijos įstatymus.
V. Zelenskis išreiškė paramą demokratinės Baltarusijos lyderei. Jam ir Vakarams S. Cichanouskaja yra simbolis, neleidžiantis užmerkti akių į Baltarusijos okupaciją. Tai atitinka mūsų interesus. Tačiau negebėjimas apginti jos buvimo Lietuvoje svarbos ir parodo mūsų supratimą apie savo interesus ir strategiją Baltarusijos atžvilgiu.
Valdžia ciniškai aiškina, kad S. Cichanouskaja yra laisva rinktis, kur gyventi. Iš jos „nei pridėtinės vertės, nei nuostolio“, – sako premjerė. „Aš nematyčiau nuostolio, praradimo“, – antrina jai prezidento patarėja. Abi jos net nesistengė užkardyti to sisteminio spaudimo, kurį patyrė opozicionierė iš „pavargusių“ nuo baltarusių rėmimo lietuvių politikų, sąmoningai ar idiotiškai kartojusių Minsko ir Maskvos klišes.
Lietuvos politikoje baltarusių opozicijos menkinimą paprastai lydi mėginimai atšildyti santykius su A. Lukašenka.
Prisiminkime Prezidento Gitano Nausėdos arogantiškus pasisakymus apie baltarusių žymių disidentų jam adresuotus laiškus, kuriuose Prezidento prašyta neapsigauti dėl gajaus vertinimo, esą A. Lukašenka yra Baltarusijos nepriklausomybės garantas. Baltarusių opozicijai siūlyta plačiau suvokti Vilniaus politiką Minsko atžvilgiu: „Vyksta prekyba, jų prekių eksportas per mūsų uostą. Daug visko kompleksiškai vyksta ir mes turime viską matyti“. Kompleksiškai prekyba buvo sulyginta su egzistencine tautai grėsme.
Ir štai dabar vėl prabylama apie dialogo su Minsku atnaujinimą. Tarsi vesdamas nepriklausomą politiką, be Europos Sąjungos užnugario, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas prakalbo apie derinamą „kokioje neutralioje zonoje“ užsienio reikalų viceministrų susitikimą, kurio taip norėjo V. Putino generalgubernatorius. Tarsi nepasimokyta iš praeities klaidų, pasibaigusių tokių Lietuvos žingsnių fiasko.
Atgijo postringavimai apie baltarusiškų trąšų tranzito atnaujinimą. Dar visai neseniai šalies Prezidentas dievagojosi, esą jis buvo ir yra „vienas stipriausių baltarusiškų trąšų sankcionavimo šalininkų visuose formatuose“, tokios laikysenos nekeis, į mainus neis, nes tai vertybinė politika, o „prekiauti vertybėmis man yra visiškai nepriimtina.“
Tiesą sakant, 2021 m. formuojant Lietuvos poziciją Europos Vadovų Taryboje dėl sankcijų baltarusiškoms trąšoms, Prezidentas siekė, kad jos nebūtų taikomos. Todėl po priesaikų vertybėms išgirdęs Prezidentą samprotaujant, jog kalbos apie trąšų tranzitą „neturės pagrindo tol, kol bent vienas balionas iš Baltarusijos pusės skris į Lietuvą“, nejučia krūpteli. O kai neskris? Ar čia ne mainų su kariaujančiais prieš Ukrainą formulė?
Praėjus kelioms dienoms po V. Zelenskio vizito Vilniuje pranešta, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) leido Lietuvoje toliau gyventi rusų opozicijos atstovui Leonidui Volkovui. Kaip žinoma, jis žemino Ukrainos valdžią, kariaujančius už Ukrainą vadino naciais, Ukrainoje jam iškelta baudžiamoji byla.
VSD parodė, kas jiems yra Ukraina ir kad Ukraina nėra Lietuvos nacionalinis saugumo interesas. VSD nustato naują standartą. O jeigu taip, jeigu ignoruojame, ką mums sako V. Zelenskis, tai nuostabos nesukeltų ir VSD sprendimas Baltarusijos atžvilgiu. Tai, ko, regis, tikisi valdančiosios koalicijos lyderis Mindaugas Sinkevičius, siedamas trąšų tranzito klausimą su grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui: „Reikia klausti, ar tos grėsmės nacionaliniam saugumui yra išnykusios, o tą gali padaryti tik VSD – politikams to spręsti, manau, kad nereikėtų.“
Išnyko Ukraina kaip Lietuvos nacionalinio saugumo interesas. Išnyks ir Baltarusijos grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui?