Diskusiją moderavo mokymų organizatorius ir laidų vedėjas Jonas Vitkauskas. Diskusijos dalyviai: Liberalų sąjūdžio frakcijos LR Seime narys Simonas Gentvilas, „Eika Group“ Valdybos pirmininkas Robertas Dargis, prodiuseris, scenaristas Rolandas Skaisgirys, žurnalistė, ES klimato pakto ambasadorė Agnė Tarailaitė.
Diskusijoje aptarta, kokia turėtų būti ilgalaikė Vilniaus raidos kryptis, kad miestas būtų patogus gyventi, ekonomiškai konkurencingas, tvarus ir patrauklus tarptautiniu mastu. Kaip įkvėpimo šaltiniai minėti įvairūs Europos miestai, iš kurių Vilnius galėtų perimti ilgalaikio planavimo, tvaraus tankinimo, viešojo transporto, aktyvaus gyvenimo ir gyvenimo kokybės sprendimus.
Viena pagrindinių diskusijos minčių – Vilniui trūksta aiškiai suformuluotos ilgalaikės ambicijos. Miesto raida neturėtų apsiriboti kasdienių problemų – gatvių, kamščių ar atskirų infrastruktūros objektų – sprendimu. Reikėtų susitarti, kokiu miestu Vilnius siekia tapti po 20–30 metų, ir pagal tai nuosekliai planuoti jo plėtrą. Kaip viena iš galimų ambicijų aptartas augimas iki maždaug milijono gyventojų, tačiau pabrėžta, kad pats gyventojų skaičius nėra tikslas – miestas turi sukurti pakankamai darbo, studijų, kultūros, sporto ir kitų galimybių, dėl kurių žmonės norėtų čia gyventi.
Daug dėmesio skirta Vilniaus ekonominiam konkurencingumui ir talentų pritraukimui. Diskusijoje siūlyta stiprinti sritis, kuriose miestas jau turi potencialo: mediciną ir biotechnologijas, mokslinius tyrimus, aukštąjį mokslą, kino ir kūrybines industrijas, sportą bei kultūrą. Kalbėta apie poreikį pritraukti daugiau užsienio studentų, aukštos kvalifikacijos specialistų, tarptautinių įmonių ir investicijų. Tam svarbus ir geras tarptautinis susisiekimas – oro bei geležinkelių jungtys vertintos kaip svarbi miesto ekonominės infrastruktūros dalis.
Aptariant miesto planavimą ir būsto plėtrą, kritikuoti ilgi teritorijų planavimo ir statybų derinimo procesai, kurie didina projektų kaštus ir gali skatinti gyventojų bei investicijų judėjimą į priemiesčius. Kartu pripažinta, kad miesto plėtroje būtina derinti daug skirtingų interesų – privačią nuosavybę, paveldą, aplinkosaugą, bendruomenių poreikius ir ekonominę plėtrą. Todėl siūlyta ne atsisakyti derinimo, o padaryti procesus efektyvesnius ir labiau prognozuojamus. Vilnius vertintas kaip palyginti mažo tankio miestas, todėl dalį būsimo augimo būtų galima sutalpinti jau urbanizuotose teritorijose.
Svarbi tema buvo judumas ir viešasis transportas. Svarstytos metro, greitojo tramvajaus ar kitų didelio pajėgumo viešojo transporto sistemų galimybės. Tačiau judumo problemos sietos ne tik su transportu. Pabrėžta, kad mokyklos, būreliai, sporto, laisvalaikio ir kasdienės paslaugos turėtų būti kuo lengviau pasiekiamos gyvenamuosiuose rajonuose. Ypač akcentuotas saugus vaikų judėjimas pėsčiomis ir dviračiais bei tolygesnė mokyklų kokybė, nes tai galėtų sumažinti kasdienį automobilių srautą mieste.
Aptariant žaliąsias erdves ir klimato kaitą, sutarta, kad Vilnius turi daug žalumos, tačiau svarbus ne vien jos kiekis. Reikšmingas žaliųjų teritorijų pasiekiamumas, tarpusavio jungtys ir ekologinė funkcija. Parkai, medžiai, šlapynės ir neužstatyti oro koridoriai padeda mažinti karščio salų poveikį, reguliuoti drėgmę ir gerinti oro kokybę. Todėl siūlyta daugiau dėmesio skirti ne pavienių želdinių klausimams, o sistemiškai suplanuotam žaliųjų erdvių tinklui. Kartu pabrėžta, kad „žalias miestas“ neturėtų būti savitikslė ambicija – tvarumas turėtų būti integruotas į bendrą miesto plėtros strategiją.
Kultūra, sportas ir renginiai taip pat įvardyti kaip svarbi miesto patrauklumo ir ekonomikos dalis. Vilnius galėtų kryptingiau siekti tapti tam tikrų sporto, kultūros ar kūrybinių industrijų centru, tačiau tam reikėtų tinkamos infrastruktūros, investicijų ir nuoseklaus miesto bei valstybės institucijų bendradarbiavimo. Miesto patrauklumą kuria ne vien pastatai ar transportas, bet ir gyvenimo kokybė, kultūrinė aplinka, galimybės šeimoms, jaunimui ir tarptautinei bendruomenei.
Diskusijoje taip pat akcentuotas bendruomenių vaidmuo. Miesto ateitis turėtų būti formuojama derinant gyventojų, politikų, architektų, urbanistų, verslo, akademinės bendruomenės ir kitų grupių interesus. Aktyvesnis visuomenės dalyvavimas vertintas kaip svarbi šiuolaikinio miesto planavimo dalis, nors kartu jis daro sprendimų priėmimą sudėtingesnį.
Apibendrinant, diskusijoje išryškėjo požiūris, kad Vilniui pirmiausia reikia aiškios ilgalaikės vizijos ir gebėjimo jos nuosekliai laikytis. Transportas, būstas, ekonomika, švietimas, žaliosios erdvės, kultūra ir sportas turėtų būti planuojami ne kaip atskiri projektai, o kaip tarpusavyje susijusios vienos miesto raidos strategijos dalys.