Paskelbus apie planus didinti gynybos biudžetą iki 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto, kilo diskusijos: iš kur gausim pinigų? Iš tikrųjų, kalba apie gynybą yra ir pinigų, ir laisvos, t. y. ir atsparios, visuomenės klausimai. Nes didelės išlaidos paprastai turi atsiremti į platų politinį ir socialinį sutarimą.
Apie pinigus
Visai neseniai ir Lietuvoje buvo aptarinėjama buvusio Italijos premjero Mario Draghio „ES konkurencingumo ateities ataskaita“. Europos konkurencingumas, o kartu ir jos finansinė ateitis buvo susieta su keletu veiksnių. Vienas svarbiausių – ribojančių reguliavimų ir draudimų našta. Jos žymus mažinimas užtikrintų ekonomikos plėtrą, tarp jų – ir gynybos. Beje, toks mažinimas „atpigintų“ valstybių biurokratijas, išsaugotų socialinę įtrauktį.
Pažiūrėsime, kaip į šį patarimą reaguos Europos Komisija ir Europos Sąjungos narės
Už Atlanto veikiama. Tik prisiekęs JAV prezidentu Donaldas Trumpas paskelbė įšaldantis dviem mėnesiams galiojančias federalines taisykles. Pirmuoju savo vykdomuoju įsaku prezidentas vėl įteisino dar 2017 m. paskelbtus, bet Joe Bideno panaikintus įsakus, leidžiančius įteisinti ribojimus tik tuomet, kai panaikinami du prieš tai buvę, ir žada naikinamų ribojimų skaičių didinti iki septynių, o taipogi įpareigojančius įkurti kiekvienoje federalinėje agentūroje darbo grupes, atsakingas už reguliavimo mažinimą.
Šie D. Trumpo įsakai ne tik apie ekonomiką, bet ir apie JAV piliečius. Aiškumo dėlei, įsakų komplektas papildytas draudimu cenzūruoti piliečių žodžio laisvę, įtvirtintą JAV konstitucijoje.
Lietuvoje ne kartą vyko svarstymai apie ribojimus, draudimus, jų perteklių, o kartais – ir antikonstitucingumą. Tai buvo siejama ir su teisėkūros malūnu, t. y. vis augančių teisės aktų srautu, jų nekokybe, ministerijų savo ribų nežinojimu.
Absoliuti dauguma priimamų teisės aktų yra parengiami jį pažeidžiant. Valstybės kontrolė ne kartą nurodė, kad vos keliems iš tūkstančių teisės aktų buvo atliktas privalomas išsamesnis ex ante vertinimas, o valstybės įstaigos (98 iš 110), kurioms pavesta atlikti teisinio reguliavimo stebėseną, to nepadarė.
Taip lengviau
Būta pasiūlymų, kaip tą išspręsti: įstatymų konsolidacija – kompleksinė teisės aktų peržiūra, įstatymuose paliekant tik principus; įrodymais pagrįsta teisėkūra; draudimų draudimas – teisės aktas, draudžiantis draudimus, ribojimus ir pan. Draudimai ir ribojimai, juolab susiję su žmogaus teisėmis ar turintys žmogaus teises ribojantį poveikį, gali būti įstatymiškai priimti tik Seimo, o ne Vyriausybės ar ministerijų lygiu.
Galima papildyti:
- Pritarti tik tiems įstatymų projektams, kurie parengti laikantis viešosios politikos ciklo (situacijos tyrimas (įrodymai) – teisėkūros iniciatyva (teisės akto koncepcija, reguliavimo metmenys ir pan.) – teisės akto parengimas – priėmimas – stebėsena ir vertinimas). Per Seimo sesiją nebūtų priimama daugiau nei 100 teisės aktų projektų.
- Nustatant naujus ar keičiant bet kokius įpareigojimus verslui ar asmenims, panaikinti du senus.
- Nepritarti bet kokios administracinės naštos didinimui verslui ar asmenims.
- Verslą kontroliuojančių institucijų auditas, revizija – mažinti jų skaičių, didinti atsakomybę už biurokratinį požiūrį.
- Skatinti savireguliaciją ir mažinti valstybės kišimąsi į savireguliacijos institucijų veiklą.
- Privatinėje teisėje imperatyvias normas (draudimus) keisti dispozityviomis normomis ar normomis taisyklėmis: „vykdyk arba atskleisk ir paaiškink“.
- Įsteigti priežiūros institucijose tarybas, kurių veikloje dalyvautų bendruomenių atstovai, o jos turėtų realias galias paveikti priežiūros institucijų veiklą.
Kas ką įveiks: asmens, saviraiškos, ekonominės veiklos laisvė kontrolę, ar ši – laisvę? Tai ir pinigų gynybai, ir šalies liberalios demokratijos likimo klausimas.