Sviatlana Cichanouskaja jau ketverius metus vadovauja išeivijos Baltarusijos demokratinei tarybai, o praėjusį savaitgalį šeima susijungė – į Vilnių atvyko ką tik iš kalėjimo paleistas jos vyras Siarhejus Cichanouskis.
Ir iškart po to prasidėjo informacinė ataka. Socialiniuose tinkluose bei marginaliuose tinklaraščiuose ėmė plisti naratyvai, esą „Cichanouskaja patogiai gyvena Lietuvoje, o baltarusiai ir toliau kenčia“, esą Vilnius neva „švaisto pinigus svetimai revoliucijai“, S. Cichanouskis yra KGB agentas ir panašiai.
Po žinios apie S. Cichanouskio paleidimą pasipylė komentarai: „Dabar abu melš Lietuvą“, „Toliau sėdėsit ant lietuvių sprando“. Analogiškų pareiškimų girdėta ir anksčiau: 2021-ųjų pabaigoje Seimo narys Remigijus Žemaitaitis piktinosi: „Gyvena metus Lietuvoje, valgo už mūsų pinigus, apsauga už mūsų pinigus, viską apmokam, o ši dama nesugeba net pasakyti labas vakaras Lietuva!!!“ Ir kas toliau, klausė parlamentaras: gal pakeiskim LR Konstituciją ir pasiūlykim tapti Prezidente?!
Per 2024 m. Lietuvos Prezidento rinkimų kampaniją kandidatas Ignas Vėgėlė aiškino: „Mes, Lietuva, turime turėti ilgalaikę strategiją, nes tai yra nauda mums, visų pirma. Aš suprantu, ko gali norėti tarptautiniai partneriai, <…> bet mūsų logika – mes bandėme atvesti Baltarusiją į demokratizacijos etapą, Baltarusija nesidemokratizavo. Bet geriau, kad ji būtų buvusi ne demokratinė valstybė – kad ir autoritarinė, – bet kad būtų buferis.“
Kandidatas į Prezidentus tuo metu pabrėžė, kad jis tokioje strategijoje nemato S. Cichanouskajos, todėl siūlys jos biurą uždaryti. „Jeigu mes ją išlaikome – <…> ji turi turėti kažkokią strateginę naudą Lietuvai. Vienintelė nauda, kurią gavome – tai gavome imigrantų srautus iš Baltarusijos. Tai buvo tiesioginė pasekmė S. Cichanouskajos išlaikymo. O toliau kokie veiksmai – ką mes su šiuo žmogumi darome, – aš nežinau“, – dėstė tuo metu I. Vėgėlė.
Sulaukėme ir peticijos „Dėl Cichanouskajos finansavimo nutraukimo“. Pasirašiusieji „dabartinėje sudėtingoje socialinėje, ekonominėje situacijoje Lietuvoje ir esant (dešimtmečius) neišspręstoms socialinėms problemoms“ reikalauja nutraukti finansavimą „Neteisėtos Baltarusijos prezidentės S. Cichanouskajos ir kad būtų išieškota iš S. Cichanouskajos visa pinigų suma, kurią neteisėtai skyrė jos išlaikymui.“
Šiuos pasisakymus Kremliaus propaganda pasigauna kaip iliustraciją, kad neva net lietuviai pavargo remti baltarusių demokratiją. „Telegram“ kanaluose, siejamuose su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, plinta memai, kuriuose Sviatlana vaizduojama kaip „globalistų marionetė“, o Lietuva – kaip „JAV kolonija“. Tokie metodai – ne nauji. Dar 2021-aisiais Kremlius mėgino supriešinti lietuvius, skleisdamas melą, kad opozicijos centras gauna „šešiaženklį“ finansavimą tiesiai iš Lietuvos biudžeto, nors iš tiesų parama buvo skirta per europines demokratijos programas.
Norisi tikėti, kad tai tik mažos, bet garsios grupės nuomonė, tačiau informacinėje erdvėje ją stengiamasi didinti iki visuomenės „konsensuso“. Kaip komentuodamas JAV prezidento pasiuntinio Keitho Kelloggo vizitą Minske sakė Baltarusijos KGB pirmininkas Ivanas Tertelis, „tikriausiai šių valstybių, ypač Lietuvos ir kai kurių kitų, žmonės turi teisę klausti savo vyriausybės, kaip jie išleidžia sunkiai uždirbtus pinigus, kurie kitaip galėtų būti panaudoti pagyvenusių žmonių, sveikatos priežiūros ir vaikų rėmimui arba apskritai humanitariniams projektams finansuoti, o ne tiesioginei konfrontacijai ir bandymams destabilizuoti padėtį Baltarusijoje.“
Kad ir ką manytume ar kad ir ko norėtume iš Baltarusijos opozicijos, neturime pasiduoti Kremliaus ir Minsko vykdomam dviejų tautų kiršinimui.
Moralinė atsakomybė aiški: jeigu leisime Kremliaus ir Minsko pasakoms įsisenėti, demokratinė Baltarusija liks ir be šio užnugario. Geopolitiškai dar svarbiau: kuo silpnesnė S. Cichanouskajos stovykla, tuo lengviau Aliaksandrui Lukašenkai naudoti Lietuvą ir jos viešąją nuomonę savo tikslams.
Nepamirškime, kad ir ji turi pasirinkimą – jei jos nenori Vilnius, ją mielai priims Varšuva.