“100 milijardų 3-ims milijonams“ (moderatorius S. Gentvilas, dalyviai: R.Dargis, L. Galdikienė, A. Romanovskis, A. Maldutytė.
Kaip pasiekti ~100 mlrd. € BVP (3 % metinis augimas ≈ 2034 m., ambicingiau – 4–5 %)? Kaip atsakingai valdyti ekonomikos augimą?
Pagrindinės tezės:
Atsparumą iki šiol kūrė pramonė ir eksportas (po 2009 m. krizės ištempė visą ekonomiką).
Konvergencija: BVP vienam gyventojui nuo ~40 % iki ~80 % ES vidurkio – žemai kabantys „vaisiai“ jau nuraškyti. Toliau – tik per produktyvumą, inovacijas ir stiprias institucijas.
Demografija – gilėjanti duobė: darbingo amžiaus dalis trauksis, visuomenė sensta, lėtesnės inovacijos, didesnė našta viešajam sektoriui.
Politinis ciklas: sėkmingia““usia, kai stabilu ir nuoseklu; šiuo metu daug „trūkčiojimų“ (mokesčiai, migracija).
Biurokratija ir vėluojantys pinigai: stringantys leidimai (pvz., Vilniuje kelis metus buvo „įšaldyti“ ~1,5 mlrd. € vertės projektų), ES lėšų 2021–2027 startas pavėluotas, įgyvendinimas lėtas.
Kas gali tempti į viršų?:
Skaitmeninimas/DI ir aukštos pridėtinės vertės ekonomika
Didelės investicijos, tame tarpe vadinamosios „inkaro“ investicijos (pvz., kaip Intersurgical) – vienetai sukelia didelį makro efektą.
Energetinė nepriklausomybė ir gynyba – milžiniški užsakymai vietos verslui.
Kliūtys:
Institucijų efektyvumas, ne vien buvimas „ant popieriaus“.
Reguliacinis nestabilumas (mokesčių kaita, migracijos kvotos, besikeičiantys sąrašai).
Darbo rinka: trūksta tiek aukštos kvalifikacijos specialistų, tiek sutinkančių dirbti vadinamajame „aptarnavimo“ sektoriuje.
Rizika atsilikti DI plėtroje
Ką daryti?:
Produktyvumo „X plano“ paketas: skaitmeninimas/DI įmonėse ir valstybėje, bet su realiu procesų supaprastinimu ir etatų mažinimu, o ne vien IT pirkimu.
Institucijų „greičio“ reforma: leidimų ir planavimo supaprastinimas, ES lėšas paversti projektais „čia ir dabar“.
Dvi migracijos kryptys (vėžės): ilgalaikė aukštos kvalifikacijos specialistų (su šeimų integracija), rotacinė žemesnės kvalifikacijos 2–3 m. be šeimų (kol automatizacija/humanoidai realiai pakeis).
Stabili, ilgalaikė mokesčių architektūra – ne korekcijos, o struktūrinė reforma socialiniam dialoge (darbdaviai–profsąjungos–vyriausybė), panašiai kaip 2017 m. darbo kodeksas.
Švietimo ir sveikatos „kapitalinis remontas“: nuo sovietinio paveldo prie šiuolaikinės, kompetencijų ir rezultatų matavimu grįstos sistemos (mokymasis visą gyvenimą, greitas perkvalifikavimas).
Gynybos ir energetikos pinigų „vietinis daugiklis“: kuo daugiau „vietos“ turinio, tiekimo grandinių Lietuvoje/regionu, pramonės pajėgumų auginimas.
Reguliavimo filtras kiekvienam naujam teisės aktui: „ar didina konkurencingumą ir investicinį patrauklumą?“.
Komunikacija ir nuoseklumas: trims metams į priekį – jokių staigių mokesčių ar migracijos „sūpynių“.
100 mlrd. € pasiekiami ne „sėkme“, o produktyvumo šuoliu: greitesnės institucijos, DI ir aukštos pridėtinės vertės ekonomika, protinga migracija bei nuoseklūs, stabilūs sprendimai energetikoje, gynyboje ir švietime.
Apibendrinimas:
Reziumuojant, viešosios investicijos, ekonomikos augimo valdymas, aplinkosaugos politika susiduria su keliais jas varžančiais veiksniais: biurokratizacija ir viešajame sektoriuje vis dar vyraujančiu nesupratimu, jog visi politikos klausimai savo esme yra horizontalūs, nepriklausantys tik vienos ar kitos ministerijos sferai. Šiuos veiksnius raginta kiek galima greičiau pašalinti. Taip pat pasiūlyta atnaujinti diskusijas dėl ministerijų ateities, galbūt atsisakant jų ir pasirenkant kitą valdymo modelį – ministrai ir jų kabinetai savo funkcijas vykdo per integruotas darbo grupes. Tai būtų konstitucinė reforma.
Daugiau:
Instituto „Liberalis“ Liberalūs pokalbiai „ES fondų reikšmė Lietuvai“, su EP nariu P. Auštrevičiumi, ESTEP Valdybos pirmininku K. Manioku, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentu A. Romanovskiu ir J. Vitkausku bei R. Lopata: https://www.youtube.com/watch?v=RWG0wpMUSH8